захри́плий прикм., hrípav prid.
си́плий прикм., hrípav prid.
affiochire
A) v. tr., v. intr. (pres. affiochisco) napraviti hripavega, ohripeti, postati hripav, oslabeti:
la malattia gli affiochiva la voce zaradi bolezni je bil ves hripav
B) ➞ affiochirsi v. rifl. (pres. mi affiochisco) ohripeti; oslabeti:
la voce si affiochiva nel pianto glas se je dušil v joku
carraspear hripav biti, hripavo govoriti; pokašljevati
enronquecerse [-zc-] hripav postati
hrȅpēt m dial. hropot, hripav smeh
ir-raucēscō -ere -rausī (in [praep.], raucus) postati hripav, ohripeti: si paulum irrauserit Ci.
múknuti mûknēm
1. obmolkniti, umolkniti: mi riječ tu znamo, još i danas zvoni, a davno muknu
2. postati hripav: gostima muknu grla
promúknuti pròmūknēm, pròmuknuti -nēm ohripeti, postati hripav
raucēscō -ere (raucus) (o)hripeti, posta(ja)ti hripav (zahripan), hripati: ne raucescas Plin. Val., Sallustianae Semproniae melos cantandi raucescit Fulg., ubi raucescit (sc. vox gruis) Isid., quomodo raucescit vox (sc. gallinae ovis incubiturae) Aug.
raucidulus 3 (demin. iz raucus) nekoliko (rahlo) hripav: cornix Hier.
rauciō -īre, rausī, rausum (raucus) hripeti, hripati, biti hripav (zahripan): Prisc., rausuro tragicus qui carmina perdit Oreste Luc.
raucitās -ātis, f (raucus)
1. hripavost, zahripanost, kosmato (hripavo, odreno) grlo (gr. βράγχος): destillationes cum lacte coctum vel tritum permixtumve caseo molli, quo genere et raucitatem extenuat vel in pisi aut fabae sorbitione Plin., si … autumno vero imbres austrique sunt, tota hieme, quae proxima est, tussis, destillatio, raucitas Cels.; pl.: in tussi, uva; fellis veteri suffusioni, hydropicis, raucitatibus Plin.
2. metaf. hripav (zahripan, ohripel, zamolkel, zatopljen) glas: tubarum Plin., rapiduli sonitus M. (o smrčanju).
ronquear hripav biti, hripavo govoriti
sub-raucus 3 (sub in raucus) nekoliko (malce) hripav (hreščeč, raskav): vox Ci.; adv. acc. n. sg.: subraucum … strepens Amm.
vocejón moški spol hripav glas